- blunkis
- 2 bluñkis, -ė (nlt.?) smob. (2) Šts; I, Kos38 stačiokas, guogas; kvailys: Pasivertė į bluñkį KlvrŽ. Nerimtas vaikis, blunkẽlis Slnt.
◊ bluñkis apsė́do sukvailiojo: Ar bluñkis apsė́do? KlvrŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.
blunkis
Look at other dictionaries:
blunkis — 1 bluñkis (nlt.?) sm. (2) 1. Šts nedidelis plotas (žemės): Kiek nori už tą bluñkį žemės? Brs. 2. gabalas: Sukapojom bluñkiais ir iškėlėm Brs … Dictionary of the Lithuanian Language
damatūras — ×damatūras (l. domator) sm. I, Kos38 stačiokas, mulkis, blunkis … Dictionary of the Lithuanian Language
vėblunkis — vėblunkis, ė smob. (1) Ggr pusprotis, kvailys … Dictionary of the Lithuanian Language
